Dahon istorija prasideda 1975 m. Tada Dahon įkūrėjas dr. Deividas Honas buvo Hughes Aircraft korporacijos Kalifornijoje fizikas ir dirbo su labai kvalifikuotais valdymo tyrimų projektais. Dr. Honas laikomas geriausiu kietųjų medžiagų lazerinių technologijų ekspertu, jis yra ir keleto patentuotų išradimų autorius: (Patentas 4,344,042, Patentas 4,178,561, Patentas 4,019,159 ir Patentas 4,010,397). Deivido Hono ir jo komandos sukurtos pažangios lazerinės technologijos vėliau buvo pritaikytos kosminiuose NASA laivuose, JAV armijos raketų valdymo sistemoms ir lazeriais valdomiems priešlėktuviniams ginklams.

Nežiūrint į šiuos pasiekimus, Dr. Hono darbas Hughes Aircraft korporacijoje netenkino, nes jo energija buvo skiriama karo pramonei, o ne visuomenės gyvenimui gerinti. Galima sakyti, kad 1975 m., naftos ir dujų krizės metu, gimė Dahon idėja.

Vieną popietę, stovėdamas eilėje prie degalų, Dr. Honas buvo sukrėstas minties, kaip smarkiai pasaulis priklauso nuo naftos – to nepapildomo gamtos resurso, kuris, tikriausiai, išseks jau jo anūkų laikais.

Ieškodamas sprendimų, kaip sumažinti pasaulio priklausomybę nuo naftos, ir taikydamas „brainstorm” metodą, Dr. Honas apsistojo ties transporto priemone, kuria jis naudojosi studijų koledže laikais – ties dviračiu. Dviratį kaip visiškai gamtai nekenksmingą ir – o tai dar svarbiau – pakankamai pigią transporto priemonę, kurią galėtų įsigyti žmonės visuose pasaulio kampeliuose, Dr. Honas pasirinko kaip gerą kandidatą šiai problemai spręsti. Kaip ten bebūtų, tačiau tų laikų dviratis nebuvo idealus. Jis puikiai tiko trumpoms kelionėms, tačiau nebuvo labai praktiškas ilgesnėms, pavyzdžiui, jei Jūs gyvenate 30–50 km nuo darbovietės. Dviratį reikėjo tobulinti, pertvarkyti, kad jis taptų funkcionalus ir galėtų būti gamtai daug „draugiškesnis“ visuomeninis transportas. Dr. Hono atsakymas buvo sudedamasis dviratis. Vėliau buvo sunkiausia –savo idėją paversti tikrovę. Kitus septynerius metus, vakarais ir laisvomis dienomis dirbdamas garaže, Dr. Honas sukūrė tuziną prototipų, siekdamas sudedamąjį dviratį padaryti tokį, kad šis išlaikytų paprasto dviračio važiavimo savybės, bet tuo pačiu metu būtų greitai sudedamas į kompaktiško dydžio priemonę.

Galų gale 1982 m. Dr. Honas pasauliui pristatė pirmąjį sudedamąjį Dahon dviratį. Daugybėje dizaino konkursų visame pasaulyje sudedamasis Dahon dviratis skynė pergalę po pergalės. Optimistiškai nusiteikęs Dr. Honas aplankė didžiausius pasaulio dviračių gamintojus, tikėdamasis rasti įmonę, kuri įsigytų licenciją arba gamintų jam sudedamuosius dviračius. Nebuvo labai didelė staigmena, kad nė viena didelė kompanija nesusidomėjo jo revoliucine idėja.

Drąsus ir tikintis savo aplinkai nekenksmingo transporto vizija Dr. Honas pastatė ant kortos viską ir pagamino dviratį pats. Jis metė darbą, surinko 3 mln. $ pagrindinį kapitalą, persikėlė į Taivanį ir pastatė fabriką. Jau 1983 m. nuo konvejerio buvo nuimti pirmieji dviračiai.

Šiandien, kai nuo konvejerio iškeliavo daugiau nei 2 mln. dviračių, galima drąsiai ir su pasididžiavimu sakyti, kad Dahon sukūrė inovaciją. Nuo San Francisko iki Amsterdamo, nuo Rio de Žaneiro iki Tokijo žmonės naudoja Dahon dviračius, kad iš taško A nukeliautų iki taško B. Valdžia į savo visuomeninio transporto planus įtraukia nešiojamuosius sudedamuosius dviračius. Ir visi didieji dviračių gamintojai, pas kuriuos Dr. Honas lankėsi prieš 20 metų, dabar stengiasi „spėti į paskutinį sudedamųjų dviračių traukinį”.

Tikrai džiugu, kad Dahon visame pasaulyje sugebėjo pakeisti daugelio žmonių gyvenimus, ir tikrai aišku, kad Dahon nemažins savo tempų ir mūsų laukia dar daug revoliucinių idėjų.

Dar džiugiau mums, BikesBaltic, kad turime galimybę supažindinti Baltijos šalių rinką su šiuo pasaulyje pirmaujančiu ir tarsi ikona tapusiu sudedamųjų dviračių prekiniu ženklu – DAHON.

Kol kas mums dar nereikia stovėti eilėje prie degalų, tačiau jų kainos nenumaldomai ir nuolat auga. Net optimistiškiausios prognozės nežada, kad degalų kainos sumažės ilgesniam laikui. Kitas dalykas – nuolat augantis automobilių kiekis ir nuo to priklausantis transporto intensyvumas mūsų sostinėje. Jo pasekmės – oro tarša, nuolatinės spūstys, kur laimėtojų nėra, o ateitis – be prošvaisčių.

Mes, BikesBaltic, esame įsitikinę, kad vienintelis būdas šiai problemai išspręsti – nukreipti transportą nuo miestų centrų, daugiau vietos skirti visuomeninam transportui ir dviračiams. Džiugu, kad ir miesto šeimininkai suprato, jog aplinkai nekenksmingas transportas turėtų užimti svarbesnę vietą. Galvojama apie Park and ride sistemą, pasirodo informacijos apie naujų dviračių takelių tiesimą.

Mes suprantame, kad tai tik didelių permainų pradžia, kad dar reikia sulaukti gatvių infrastruktūros pertvarkymų, padarytų atsižvelgiant ir į dviratininkų interesus, taip, kaip yra pažangiose Vakarų Europos šalyse. Dar tik ateis laikas, kai didžioji mūsų dalis, taip pat kaip Dr. Honas, galvos apie kitas kartas, apie ekologiją ir tai, kas liks po mūsų.